Poružka (iš rus. пору́чка) – senas terminas, reiškiantis užstatą arba įkaitą, dažniausiai piniginį ar materialų, užstatomą kaip garantija įsipareigojimams vykdyti arba skolai grąžinti.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: XV–XVI a. Lietuvoje buvo naudojama poružka – žemė arba turtas, užstatomas už paskolą.
2. Šiuolaikinis vartojimas: Retai vartojama, bet gali reikšti užstatą sutartyje (pvz., sandorio užstatas).
3. Perkeltine prasme: Kartais vartojama kaip "garantija" ar "pavadas" (pvz., "Jo žodis – tai poružka").
Trumpai: Poružka = užstatas (materialus ar finansinis) kaip garantija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.