Pluta – tai medžio kamieno ar šakos išorinė sluoksnis (žievė), sudarytas iš negyvos audinio. Apsaugo medį nuo pažeidimų, ligų, per didelio garavimo.
Pavyzdžiai:
1. Gamtos kontekste: „Ąžuolo pluta storėja su amžiumi ir įgauna būdingą įtrūkimų raštą.“
2. Pramonėje: „Iš eglės plutos gaminamos trąšos arba dengiamos sėklų lysvės.“
3. Perkeltine prasme: „Jis užaugino storą plutą – tapo bejausmis kritikai.“
Trumpai: pluta – medžio apsauginis negyvas sluoksnis (žievė), naudojamas ir perkeltine prasme apie emocinį atitvirimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.