„Pluta“ jaunimo kalboje (ypač Lietuvoje) dažniausiai reiškia nepatikimą, paviršutinišką ar net šiek tiek kvailoką žmogų, kuris elgiasi neadekvatai, yra nevykęs ar tiesiog nemalonus bendrauti. Tai gana neigiamas apibūdinimas, panašus į „tuščiavidurį“ ar „nevykėlį“.
Kartais žodis gali būti vartojamas ir švelniau – pvz., apibūdinant žmogų, kuris elgiasi ne rimtai, „plūduriuoja“ per gyvenimą be tikslų. Tačiau dažniausiai tai yra įžeidimas ar kritika.
Pavyzdžiai:
- „Nesikalbėk su juo, jis tikra pluta.“ (reiškia: jis nepatikimas/kvailokas)
- „Kaip galima būti tokia pluta?“ (elgtis neadekvatai)
Žodis kilęs iš tikrinio daikto pavadinimo „pluta“ (medžio žievė, kamščiai), tačiau šnekamojoje kalboje įgijo perkeltinę, neigiamą prasmę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.