Plupėjimas – tai veiksmažodis, reiškiantis lėtai, nerangiai judėti (dažniausiai apie žmogų ar gyvūną), pvz., vargšas, susižeidęs, pavargęs ar sergantis.
Tai šnekamosios kalbos, neoficialus žodis.
Pavyzdžiai:
1. Senelis po operacijos dar kelias dienas plupėjo po namus.
2. Paimk šunį, jis nuo ryto plupėja po kambarį – gal serga?
3. Toks karštis, kad tik plupėju nuo sofos iki šaldytuvo.
Sinonimai: slampinėti, vilktis, drėkstėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.