plepetingas

„Plepetingas“ – dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje kaip švelnus prievardis, reiškiantis per daug kalbantį, tuščiai plepantį, ne visada atsakingai besireiškiantį žmogų ar jo kalbą.

Pavyzdžiai:
1. Nepasikliauk juo – jis gana plepetingas ir gali išplepėti paslaptį.
2. Per susirinkimą jis buvo toks plepetingas, kad niekas negalėjo įsiterpti.
3. Nenoriu skaityti to plepetingo straipsnio – per daug tuščios kalbos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Plepetingas“ – dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje kaip švelnus prievardis, reiškiantis per daug kalbantį, tuščiai plepantį, ne visada atsakingai besireiškiantį žmogų ar jo kalbą. Pavyzdžiai: 1. Nepasikliauk juo – jis gana plepetingas ir gali išplepėti paslaptį. 2. Per susirinkimą jis buvo toks plepetingas, kad niekas negalėjo įsiterpti. 3. Nenoriu skaityti to plepetingo straipsnio – per daug tuščios kalbos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.