Plepalai̇̃ka – tai žodis, reiškiantis tuščiai kalbantį, plepantį žmogų (dažniausiai vartojamas apie moteris, bet gali būti ir bendrine prasme). Kilęs iš veiksmažodžio plepėti (tuščiai kalbėti).
Pavyzdžiai:
1. Nustok būti ta plepalaika – kalbi ir kalbi, bet nieko nepasakai.
2. Kaimynė – tikra plepalaika: visus naujius persiplėšia per dieną.
3. Neklausyk jo, jis tik plepalaika, o darbą moka kiti.
Sinonimai: pletkūnas, liežuvautojas, plepys, tuščiakalbis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.