"Pilnavotis" reiškia pilną, apvalų veidą (dažniausiai su šiek tiek perteklinio riebalumo ar apvaliomis formomis). Vartojama apibūdinti žmogų, ypač moterį, kurios veidas yra minkštas, be ryškių kaulų, su pilnomis skruostų formomis.
Pavyzdžiai:
1. Jos pilnavotis veidas atrodė jauniškas ir švelnus.
2. Dailininkas nutapė mergaitę su maloniai pilnavočiu veidu.
3. Senovės portretuose dažnai vaizduojamos moterys su pilnavočiais veidais.
Sinonimai: apvalaveidis, pilnskruostis, bukas (šnek.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.