uñgzti, uñzgia (-džia. gia), uñzgė (-dė. gė).
1. dejuoti, vaitoti, inkšti: Žmogus uñzgia vaikščiodamas. Ans uñgzdamas vaikščioja, t. y. dejuodamas. Ungzgiáu ungzgiáu – nėkas neatejo, kėliaus pati pasiimti vaistų. Uñgzga it sirgdamas. | Ta karvelė kiaurą naktį uñzgė.
2. šaukti (ppr. nepatenkintam), burbėti: Ko dabar ungzgì, ko nepatenkytas, kas daros? Kiek jis uñzga, kiek jis šnarpšta! dainuoti pro nosį: Ko čia ungzgì, jei nori, dainiuok kaip žmogus.
3. pykti.
4. cypti, unkšti. Šuo uñzga – ėsti prašo.
5. burgzti, ūžti.
6. ūžti, šniokšti: Žiemos vakarūse jūra uñzga, būs lytaus.
pérungzti. kurį laiką ungzti, dejuoti: Ans visą naktį párungzgė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.