"Pėpčioti" – šnekamojoje kalboje reiškia šnekėti be reikalo, plepėti, pūstis (dažniausiai apie tuščius, išgalvotus pasakojimus).
Pavyzdžiai:
1. Nustok pėpčioti, niekas tavo pasakoms netiki.
2. Visą vakarą tik pėpčiojo apie savo "nepaprastus" nuotykius.
3. Kam čia pėpčioti, kai reikia darbą daryti?
Pastaba: Žodis neturi kūrybinės kilmės, vartojamas neformaliuose pokalbiuose, dažnai su neigiama konotacija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.