"Pelėdukas" – šnekamojoje kalboje vartojamas kaip pajuokiamas ar švelnus žodis, reiškiantis kvailą, apsileidusį, nerangų žmogų (dažniausiai apie vaiką ar jauną žmogų). Gali būti naudojamas ir be didelės įžeidžiamosios intencijos, pvz., šypsenoje.
Pavyzdžiai:
1. "Nusiramink, pelėdukai, čia visi tik mokomės!" (pašiepiamas kvailystės atvejis).
2. "Koks tu pelėdukas, vėl pamiršai raktus!" (švelnus priekaištas).
3. "Vaikai darė triukšmą – visiškai pelėdukai!" (apie nerangumą).
Kilme:
Žodis kildinamas iš pelėdos (kaip simbolio nevikrumo ar keisto elgesio), pridedant priesagą -ukas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.