Terminas „pekliorytis“ nėra standartinis lietuvių kalbos žodis. Greičiausiai tai yra:
1. Klaidžiojimas ar kūrybinis žodis – galbūt sukurtas iš šaknų „pekl-“ (siejama su „pekliai“ ar „pekla“) ir „-orytis“ (galimai kaip priesaga).
2. Galimas variantas – „pekliorytė“ (žemaityje – „įniršis, pyktis“), bet šis žodis retai vartojamas.
Pavyzdžiai hipotetiniam vartojimui:
- Nenuleisk į pekliorytį (galima interpretuoti kaip „į pyktį, įtūžį“).
- Jo akys žėrėjo peklioryčiu (perkeltine prasme – „įniršiu, įtūžiu“).
Išvada: Jei šis žodis sutiktas konkrečiame kontekste (pvz., literatūroje, tarme), reikėtų jį vertinti pagal tai. Standartinėje lietuvių kalboje jo nėra.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.