Pekla – kietos, degios medžiagos (pvz., anglies, malkų) likučiai po visiško degimo; pelenai su nedegusiais gabaliukais.
Pavyzdžiai:
1. Tikroji reikšmė:
„Po laužo liko tik krūva peklo.“
„Krosnyje švyti rausva pekla.“
2. Perkeltinė reikšmė (senstelėjusi, retai vartojama):
„Gyvenimas po karo – tai buvusi pekla.“ (t.y., sunki praeitis, griuvėsiai).
Trumpai: Pekla – degimo likučiai (anglių pelenai); kartais metaforiškai – sunaikinta, degusi būsena.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.