pavir̃šė. paviršius 1: Vėjelis, pranokdamas saulelės spindulius, šiltai pūkšnojo, skubindamas džiovinti purvuotą jos paviršę. Vėjas skaudus juk pakilsta prieš aušrą nuo upės paviršės. Kai pakirstas, pilnas sulčių medis gauna kiek pradžiūti, ima plyšti ir plyšta iš paviršės. Žiūrint iš paviršės (iš išorės) , galima buvo manyti, kad čia nieko netrūksta. Ji griebėsi vis paviršės, ne gilumos (ką darydama, nesigilino į esmę, darė paviršutiniškai) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.