pavaizdumas

Pavaizdumas – tai kalbos priemonė, kuri žodžiais atkuria vaizdinį, jutiminį įspūdį, kad skaitytojas ar klausytojas galėtų įsivaizduoti sceną, daiktą ar veiksmą taip tarsi jį matytų, jaustų ar girdėtų.

Pagrindinės rūšys ir pavyzdžiai:

1. Epitetas – vaizdingas būdvardis ar prieveiksmis:
„Žaliasis miškas“, „Gilus atodūsis“.

2. Palyginimas – lyginama su žinomu dalyku (su jungtukais kaip, tarsi, lyg):
„Akys kaip mėlyna dangus“, „Bėgo tarsi elnias“.

3. Metafora – tiesioginė reikšmė pakeičiama vaizdine:
„Laiko upė“, „Gyvenimo kova“.

4. Hiperbolė – sąmoningas perdėjimas:
„Šimtą metų laukiau“, „Jūra ašarų“.

5. Personifikacija – negyviems dalykams suteikiami gyvi bruožai:
„Vėjas šoko per laukus“, „Saulė šypsosi“.

Praktinis pavyzdys:
„Naktį mėnulis sidabriniu šydu apklostė mišką, o tyliai šnibždantys medžiai tarsi sapnuodami siūbavo“.
Čia pavaizdumas sukuria ramų, paslaptingą naktį vaizdą.

Įrašas
Paaiškinimas	Pavaizdumas – tai kalbos priemonė, kuri žodžiais atkuria vaizdinį, jutiminį įspūdį, kad skaitytojas ar klausytojas galėtų įsivaizduoti sceną, daiktą ar veiksmą taip tarsi jį matytų, jaustų ar girdėtų. Pagrindinės rūšys ir pavyzdžiai: 1. Epitetas – vaizdingas būdvardis ar prieveiksmis: „Žaliasis miškas“, „Gilus atodūsis“. 2. Palyginimas – lyginama su žinomu dalyku (su jungtukais kaip, tarsi, lyg): „Akys kaip mėlyna dangus“, „Bėgo tarsi elnias“. 3. Metafora – tiesioginė reikšmė pakeičiama vaizdine: „Laiko upė“, „Gyvenimo kova“. 4. Hiperbolė – sąmoningas perdėjimas: „Šimtą metų laukiau“, „Jūra ašarų“. 5. Personifikacija – negyviems dalykams suteikiami gyvi bruožai: „Vėjas šoko per laukus“, „Saulė šypsosi“. Praktinis pavyzdys: „Naktį mėnulis sidabriniu šydu apklostė mišką, o tyliai šnibždantys medžiai tarsi sapnuodami siūbavo“. Čia pavaizdumas sukuria ramų, paslaptingą naktį vaizdą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.