Pastorystė – tai neigiamas socialinis reiškinys, kai asmuo ar grupė išnaudoja kitus, dažniausiai psichologiškai ar emociniu požiūriu, siekdami savo tikslų, bet apsimetant rūpestingais, palaikančiais ar "gelbėtojais". Tai pasireiškia kaip manipuliacija auka laikant priklausoma nuo "gelbėtojo".
Pagrindiniai bruožai:
- Apsimetamas rūpestis, siekiant kontrolės.
- Kūrimas priklausomybės (pvz., "be manęs tu nieko neįveiksi").
- Nauda iš aukos silpnumo (dėmesys, pajamos, savivertės patvirtinimas).
Pavyzdžiai:
1. Asmeniniuose santykiuose: Partneris nuolat įtikinėja, kad be jo partneris yra beviltiškas, bet "gelbėja" jį, taip išlaikydamas priklausomybę.
2. Darbe: Vadovas specialiai sukuria stresinę aplinką, o vėliau "padeda" darbuotojui, reikalaujant ištikimybės.
3. Visuomeniniame kontekste: Politinis lyderis ar ideologinė grupė skleidžia baimę, o tada siūlo save kaip vienintelį išsigelbėjimą.
Trumpai tariant, pastorystė yra toksinis "gelbėjimas", kai pagalba yra tik priemonė išlaikyti kontrolę ir naudą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.