"Pastanavijimas" – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgas, nuobodžias kalbas be aiškios prasmės ar tikslo, dažnai siejamas su plepėjimu, tuščiu filosofavimu ar pernelyg abstrakčiais svarstymais.
Pavyzdžiai:
1. Pokalbio kontekste:
"Vėl prasidėjo tas pastanavijimas apie gyvenimo prasmę – po valandos nieko neišspręsta."
2. Kritikoje:
"Knyga pilna filosofinio pastanavijimo, bet praktinių patarimų nėra."
3. Šnekamojoje kalboje:
"Nustokime tuščią pastanavijimą – reikia konkrečių sprendimų!"
Trumpai: Tai dažnai neigiamai nusakomas kalbėjimo būdas, kurį galima apibūdinti kaip "tuščias plepėjimas" arba "pernelyg abstraktus kalbėjimas be rezultatų".
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.