skėterióti, -iója, -iójo, sketerióti. skẽterioti, -ioja, -iojo; skėtrioti:
1. Žmonių būrys susitelkė į krūvą, uždusę, skėteriodami rankomis. Sketeriodamas rankelėmis, verkia vaikas. Kai kalba, tai sketeriõsis sketeriõsis. Kai pradėjo sketeriótis, tai nė suprast nebesupratau, ką nori pasakyt.
2. Girtas skėteriója kap karvė ant ledo. Jei pasilakei, nesisketeriok kaip gaidys avižose.
3. Kaip išdrįsai abejoti vokiečių kariška galybe ir pergale? – ėmė sketeriotis jisai.
4. išvynioti, išpainioti, išnarplioti (siūlus).
išsiskėterióti. išskėtrioti
2. Už jaujos buvo padirbtas medinis variklis su išsiskėteriojusiomis atramomis.
paskėterióti. paskėtrioti 1: Mūsų senis vos bepaskẽterioja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.