Pasiutmergė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „pasiutusią mergą“, t. y. agresyvią, nekontroliuojamą, pamišusią merginą/moterį. Dažnai vartojamas kaip įžeidimas ar stiprus apibūdinimas.
Pavyzdžiai:
1. Po pykčio ji virto tikra pasiutmerge – daužė indus ir rėkė.
2. Kaimynė mus iš keiksmų vadina pasiutmergėmis.
3. Pasakojimuose pasiutmergė dažnai vaizduojama kaip pavojingas mitinis personažas.
Pastaba: Žodis retai vartojamas kasdienėje kalboje, dažniau literatūroje ar perkeltine prasme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.