Pasišakojimas – tai veiksmažodžio pasišakoti veikslas, reiškiantis ilgą, nuobodų, neretai bereikalingą kalbėjimą, plepėjimą, nerimtą pasakojimą.
Pagrindinės reikšmės:
1. Ilgas, varginantis kalbėjimas (dažnai apie niekus).
2. Plepybė, prabilimas.
3. Perteklinis, išplėstas pasakojimas.
Pavyzdžiai:
- Senelis vėl įsižeidė į pasišakojimą apie savo jaunystę.
- Užteko vieno klausimo, ir ji pradėjo begalinį pasišakojimą.
- Visa jo kalba buvo tik tuščias pasišakojimas.
Sinonimai: plepėjimas, prabilimas, kalbėjimas į tylą, tuščia kalba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.