.
káršinti, -ina, -ino.
1. daryti kam sielvartą, varginti, kankinti; kvaršinti: Ažuduomi kam sielavartą, karšinu. Kolei gi ant tarnų tavo laikysi rūstybę savo, kuri taipo mus karšina? Stojaus nuvargintas, nuog neprietelių mano apmaudais karšintas.
2. trukdyti, gaišinti; neduoti ramybės, kvaršinti: Ažuturiu ilgai, karšinu. Geriau nekáršink jo, vis tiek negausi. įkyriai prašyti: Káršino mane kelias dienas, kad naują kepurę nupirkčia. Joniukas nuo penktų metų pradėjo káršintis, kad lementorį nupirkčia. Tas vaikas káršinas ir káršinas man dėl tų žaislų. Kad tu ir káršinies (lendi į akis) ! Vėl káršinsis, kad duoč marškinius.
gálvą káršinti kelti rūpesčių, nerimo: Jiems. tavo skurdas miego neatima, galvų nekaršina.
įkáršinti. įvarginti, įkankinti: Keliaĩs ilgais mane įkaršino. Apmaudais mano įkaršina veidą. Ašaromis verksmingą širdį įkaršinom.
pasikáršinti pasitrukdyti, pagaišti: Da pasikáršink atsistojus!
sukáršinti. suvarginti, suteikti sielvarto: Sukaršintoje galvoje žadina persisunkusias krauju ir ašaromis mintis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.