.
rùšioti, -ioja, -iojo (ruszyć).
1. liesti, imti (ppr. draudžiant): Taip pamatyti nieko, bet rùšioti negali. Nerùšiok viščiukų, ba višta kirs. Nerùšiok, kas ne tavo. Tik tu rùšiok uogas, nepamatysi, ka nagus atkaposu. Burokų nerùšioja kurkės. Eik, paimk arklį, kamanas nerùšiok.
2. kliudyti, užkabinėti: Kas taũ (tave) rùšioja, kad rėki. Kaziaus neberùšiokium, Kazius prapuolęs bėdos [e].
išrùšioti.
1. paliesti, išjudinti: Toks trumpas vėjas greit da neišrùšioja jūros.
2. išprievartauti.
parùšioti.
1. paimti, paliesti: Aguonos grūdą niekas neparùšiojo. Kiek metų ana pry munęs išbuvo, ale nieko neparùšiojo.
2. pakliudyti: Jos lizdo niekam nevalna parušiotie. Parušioji su kačerga, i išvirsta puodas.
užrùšioti.
1. paliesti: Jėg vaikus užrùšiosi, tai puola šeškas.
2. užkliudyti, užerzinti: Mat, užrùšiotas bičių kelmelis, tai karves kad puola! Kai tave užrùšiok, tai prašyk nustot. Jei tu mane ažrušiosi, tai aš tave apmušiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.