apdeginti

dẽginti (-yti), -ina, -ino. degti.

1. Be reikalo malkas dẽgina. Ugnis nėjo akmens dẽgyt, akmuo nėjo kirvio šipyt. Žalių rūtų vainikėlį ugnelėj degysim. Kūnus. davė kapot, degint, pjaustyt. Nebeleido apierų bedeginti. Eik tu balų dẽgint!
dẽgintinai. dẽgintinos: Karpas dẽgintinai nudeginom. Cigonai, pamatę, kad ąžuolas kietas kaip akmuo, aną degintinos sudegino. [Lietuviai] save aukavo dievams, degindamos ant malka.

2. Beveik pernakt reikia žiburys degint. Žvakę ar lempą deginti. Balanom dẽginom.

3. svilinti, skrudinti, skrebinti: Imk šaukštą degintų miltų. Uždėk degintu cukrum, tai nustos gelt dantį. Nesveika teip drabužį degyt.

4. rūkyti: O aš kningelę skaitau ir pypkę deginu. Nenustosi dẽgint – smirdi iš tolo!

5. kaitinti: An pečiaus gerai dẽginau strėnas, i praėj [o] dieglius. Bačkeles dẽgina su kvynais.

6. deginant stiprinti, kietinti: Mūrą aplink duris iš degintų plytų išmūrijo.

7. kepinti. Vidudieny baisiausia, kap saulė dẽgina, negali pakęst. Seniau saugodavos nudegt, o dabar tyčia dẽginas. Nedeginkis par ilgai ant saulės, pūslės iššoks.

8. tamsinti odos spalvą: Saulė tave greit dẽgina, tuoj paruduoji.

9. plikyti, tvilkyti: Karštas pienas vaikui lūpas dẽgina. Gerklę dẽgina arielka – labai smarki. Uždėjus vaistų, ranką ėmė deginti kaip ugnis. Deginančio skonio grybus reikia išmirkyti. Bet kur buvęs, kur nebuvęs, vėl apmaudas užlieja, degina širdį. Noreiką jau deginte degino vylinga mintis. Žvilgsniai jį degino.

10. ėsti kartumui: Rėmuo širdį dẽgina. Mane seilėgeris (rėmuo) dẽgina.

11. dilginti: Notrynos anos dideliai kanda, dideliai dẽgina, negal beištūrėti.

12. turėti karščio (sergant): Šiąnakt mane labai degino.

13. kelti skausmą: Baisus šaltis – net veidą dẽgina. O kad pusto, kad drimba, sniegas veidą kad degina! Batai labai degina koją, negaliu paeit. skaudėti: Kad suka, kad dẽgina po padu – turbūt kils kas. Taip kartu, kad net dẽgina.

14. geisti, ieškoti. Kumelė dẽginas, reik leisti pas kumelius.

15. smarkiai ką daryti (bėgti, važiuoti, mušti ir kt): Greičiau degink į šalį, kad neužvažiuotų. Dẽginam namo. | Vyras dar smarkiau ima botagu deginti širmosios kulšis. | Eik eik, jug ana gyvą dẽgina (labai vagia) .
akìs dẽginti

1. gauti, apturėti gėdą: Kam ma [n] vis akìs dẽgint, eik pats.

2. gėdinti: Dėl netikusių vaikų visi man akìs dẽgina.
kélmas nedẽgintas apsileidęs, neišauklėtas žmogus, neprusėlis: Tokia jau kélmas nedẽgintas ta tavo žmona.
pė́das dẽginti labai neapkęsti ko: Mergų Kretingos klioštorė [je] nebuvo: liuob ir pė́das dẽgins.
apdẽginti.

1. kiek padeginti aplink: Apdẽginti pagalį tyčiomis. Prastai nusvilinai meitėluką, tik apdẽginai. Jie sugalvojo apsideginti tris nuodėgulius.

2. apsvilinti, apskrudinti: Neiškasei žarijų, ir apdẽginai duoną. | Ot šiaučius – i padų neapdẽgino (neapliejo derva) !

3. patamsinti odos spalvą: Tai apdegino saulė rankas – net užsižėrę.

4. apsiplikyti, apsitvilkyti: Karšti kopūstai – apsidẽginau lūpas. Apsideginęs žmogus karšto, pučia ir šaltą.
atidẽginti. paveikti ugnimi: Atidegintas elektrolitiškai grynas varis.
įdẽginti; .

1. padaryti žymę deginimu: Ženklą įdeginu. Įkaitink ylutę, įdegink rankutę.

2. veikiant ugnimi padaryti degantį: Įdegink žvakę, kad įsidegtum. Kartais bobutė įdėdavo į verpstę įdegintą anglį. Jo greitai neįdeginsi, bet uždegsi, tai ugnis – ne žmogus. Degtukų nereik, iš mašinos įsidẽginsu pypkę. Ugnis keršto Dievo didžiaus o didžiaus susikūrė ir įsidegino.

3. įkaitinti: Įdẽgink dratą, tada sulenksi. Akmenis indẽgina ir leidžia cabaran.

4. patamsinti odos spalvą: Da i dabar. saulė gerokai įdẽgina.

5. įkirsti, įpilti: Aš jam tada smagiai įdẽginau par galvą.
išdẽginti.

1. deginant sunaikinti, panaikinti: Gyvatės įkandimą reik su karštu gelžiu išdẽginti. Per vainą išgriovė miestus, išdẽgino kaimus. Kumeliotė baisiai ėdri: kur pririši, te kaip deginte išdẽgina. Išsidẽgink tą karpą, ir nebus.

2. deginant padaryti kiaurymę ar įdubimą: Su dagčiu išdẽgina sūnus skylę par lentą kiaurai. Ant ribų pastatė stulpus su išdegintomis raidėmis. Skylių nedegink, aš pats išsidẽginsiu.

3. išsikaitinti: Gulsiu ant pečiaus, tę išsidẽginsiu geriau.

4. deginant sustiprinti, sukietinti: Puodžius puodus gerai išdegino.

5. išsvilinti, išdžiovinti: Kad nelietume, tai saulė tuoj daržą išdẽgintų. Kaitra pieveles išdegino. Išdžiovino saulė, išdẽgino visus upalius.

6. išplikyti, ištvilkyti: Išdẽgink blusas, tai nekąs. Su tais barščiais net gerklę išsidẽginau.

7. deginant pagaminti: Tą mėnesį buvo išdeginta daug kalkių.

8. išeiti: Kur beišdẽgino tavo tėtis?
nudẽginti.

1. deginant pašalinti, sunaikinti: Kam nudeginai tvoras? Visą Brandenburgijos žemę nuteriojęs, pats Berlyną nudegino.

2. susižaloti nuo ugnies ar šiaip ko karšto, nusiplikyti, nusitvilkyti: Neryk tokios karštos košės – liežuvį nusidẽginsi. Nusidẽginau labai ranką, pūslės šoko.

3. nulieti karštu vandeniu, nutvilkyti, nušutinti: Įrūgę kopūstai, anus reik nudẽginti.

4. prikaitinti: Saulė labai nudẽgino kaktą – peršti.

5. patamsinti odos spalvą: Pažvelk, kaip nudegino mane saulė!. Kad nusidẽginęs saulėj – visas rudas.

6. nusidilginti: Nusidẽginau visas kojas po tas notrynas.

7. suteikti šalčio ar skausmo pojūtį: Žvarbus vėjas lyg lediniu vandeniu nudegino visą kūną. Šiandiej pusiaują kad nudẽgino (suskaudėjo) !

8. suduoti, prilupti: Vieną kitą kartą nudẽgins, ir nebemeluos.
padẽginti.

1. kiek pakaitinti ugnimi: Padegink siūlą, greičiau nutruks. Vaikščioji kap kojas pasdẽginęs (labai atsargiai) .

2. sunaikinti ugnimi, sudeginti: Visą miestelį padẽgino. Pamačiau, kad viskas padẽgyta. Ugnis. padegino anus visus prieštarnykus jo.

3. paskrudinti: Kad būtų gražesnė spalva, galima įpilti padeginto cukraus. Kai padẽgina bulves, tai man gardžiau.

4. pasikaitinti, pasišutinti: Pasidẽginau gerai pirty, visi sąnariai atšuto.

5. pakaitinti, padžiovinti: Da pusdienį padẽgins saulė, ir rugiai bus sausi.

6. pavogti: Tujau beveizint ir padẽgino vienus klumpius.
papadẽginti. daugelį sudeginti: Daugį papadẽgino.
pardẽginti. greitai parbėgti ar parvažiuoti: Papliekė arklį ir pardẽgino namo.
pérdeginti.

1. deginant prakiurdyti: Paimk karštą geležį, ir pérdeginsi kiaurai.

2. perpus sudeginti: Domicėlės galva nulinko žemyn lyg perdeginta smilga.

3. leisti sukaisti, sugesti: Žalią šieną sukrovęs pérdeginai.

4. sukirsti, uždrožti: Ka jau pardẽgini kokį kartą, tai lekia. Botagu pardẽginu [arklį],
i gatava, ka neklauso.
pradẽginti. pradegti 1: Jis pradẽgino drabužį kiaurai. Skylių negręšiu, deginte prasidẽginsiu. Prasidẽginai kelnes, kap dabar eisi?
pridẽginti.

1. paveikti ugnimi ar kuo nors karštu: Gydytojai pridegino gerklę.

2. prisvilinti, priskrudinti: Pridẽginta, arba sudeginta, duona. Būtų skanūs kruopai, kad nebūtų pridẽginti. Pridẽginai sagoną su koše, kad tur plovomis eiti. Nepridẽgink tik [lygindama] !

3. prikaitinti: Per dieną pridẽgino saulė – galvą sopa. Kap pridẽgina [pirtyje],
karšta, negalima išsėdėt. Tegul juos bala tuos blynus, taip prisidẽginau prie pečiaus.

4. deginimu prisigaminti: Lig laiku prisideginęs kalkių ir plytų, padėjo pamatus mūro bažnyčios. Reik prisidẽgyt medinių anglių.
sudẽginti.

1. sunaikinti ugnimi: Griaustinis trenkė ir sudẽgino namus. Sampuvinę lentą sudẽgink. Pasitepk ratus: juk ašis sudẽginsi, sausais bevažiuodamas. Raštužius išardysiu, ugnuže sudegysiu. Vis antai tur sudeginta būti. Ateina jauna našlė prašyti, kad leistų jai susideginti kartu su vyro lavonu. Kur tu tep susidẽginai skvernus?

2. surūkyti: Gal pūdą tabokos šiemet sudẽginau.

3. susvilinti, suskrudinti: Kam tep duoną sudẽginot! Parlaikė duoną pečiuo ir sudẽgino į vieną plutą.

4. sudžiovinti: Toks karštis par porą dienų sudẽgins rugius į kaulą.

5. leisti sukaisti, sugadinti: Sukrovė par šlapius dobilus ir sudẽgino pusę daržingalio. Ceikiniuos gerai pikliuoja ir miltų nesudẽgina.

6. įskaudinti, sukelti skausmą: Katros karvės paėdė [tos apipurkštos žolės],
gvolto bliauna, – vidurius sudẽgino.
uždẽginti.

1. padaryti degantį, uždegti: Titus uždegino apsukuo esantį miestą.

2. užžiebti: Uždẽgink žiuburį. Teesie. žvakės uždegintos.

3. paveikti ugnimi ar kuo nors karštu: Skaudamą vietą reikia uždẽgint, kad šašas imtų dėtis.

4. įkaitinti: Kūrina krosnį, žudẽgina akmenis, žudaro, tai net galva svela. Kai per daug [pirty] užsidẽgini – negerai.

5. sudžiovinti kaitinant, nusvilinti: Šiemet šieno nebus – pievas aždẽgino saulė. Uždẽgino saulė miežius tuoj pasėjus, dėl to taip retai ir tesudygo. Kaip lietaus laukia žemė uždeginta. pradėti smarkiai kaitinti, užkaitinti: Kad uždegino saulė – matyt, bus lietaus.

6. suduoti, užkirsti: Tiem kaip uždẽgino, ir prisipažino. Cit, ba kad uždẽgysiu! Kaip uždẽginsu su vyte par rietus, tai atminsi, kaip munęs neklausyti.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apdeginti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x