"Paplavukas" yra šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis silpną, nerangų, neretai apsileidusių elgesio ar išvaizdos žmogų. Gali būti naudojamas švelniai juokauti arba niežtinti, bet kartais ir siekiant įžeisti. Kilęs iš žodžių "paplauti" (plauti veidą) ir "lavukas" (mažybinė priesaga), tad tiesiogine prasme galėtų reikšti "veidą praustis mėgstantis", tačiau metaforiškai įgijo neigiamą atspalvį.
Pavyzdžiai:
1. "Nusiramink, paplavuk, ne taip viskas blogai!" (švelnus pašiepimas draugiškai).
2. "Kaip tu išsimaudei? Visiškai paplavukas pasidarei." (apie susikimšusį plaukus, netvarkingą).
3. "Jis toks paplavukas – visada apsileidęs ir nieko nesugeba." (smerkiamasis tonas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.