Palyčia – tai mažas, seklus vandens telkinys (pvz., ežerėlis, pelkėta bala, užliejama pieva), dažniausiai užšąlantis iki dugno žiemą.
Pagrindinė reikšmė: negili, stovinti vandens telkinys, kuris žiemą gali visiškai užšalti.
Pavyzdžiai:
1. Gamtos aprašymas:
Už kaimo plyti pelkėta palyčia, kurioje vasarą gaudžiasi varlės.
2. Metaforinis vartojimas:
Jų ginčas buvo kaip sekliai palyčiai – greitai išdžiūvo.
3. Palyginimas:
Ežeras žiemą neužšąla iki dugno, ne kaip ta palyčia.
Trumpai:
Tai seklus vandens telkinys, linkęs žiemą visiškai užšalti. Vartojamas ir tiesiogine, ir perkeltine prasme (apie negilų reikalą/jausmą).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.