"Palikonis" – tai lietuviškas terminas, reiškiantis palikuonis, įpėdinis, paveldėtojas (dažniausiai vienaskaitoje). Vartojamas kalbant apie asmenį, kuris perima turtą, tradicijas ar pavadinimą.
Pavyzdžiai:
1. Jis – paskutinis šios giminės palikonis.
2. Tėvas palikonį paskyrė savo verslo vadovu.
3. Ši istorija perduodama iš kartos į kartą palikoniams.
Pastaba: Dažnesnis ir šiuolaikinis variantas – „palikuonis“ (daugiskaita: palikuonys). „Palikonis“ laikomas senesne ar retesne forma.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.