pakamorė

"Pakamorė" – tai lietuvių liaudies dainų (dainų) ar pasakų personažas, dažniausiai jauna mergina ar moteris, kurią pagrobia arba įkalbina velnias/velnias, kad ji taptų jo žmona arba gyventų pragare. Kartais vadinama ir "velnio žmona". Simbolizuoja gundymą, pamėklą ar perėjimą į "tamsiąją pusę".

Pavyzdžiai:
1. Dainoje – "Pakamorė sėdi po rąstu, raudoja, raudoja, kaip kumelėlė" (vaizduojama kaip nelaiminga, verkiančioji velnio nelaisvėje).
2. Pasakoje – mergina, kuri išėjusi vakare ir patekusi į velnio spastus, tampa "pakamore" (praranda laisvę ar sielą).
3. Perkeltine prasme – šnekamojoje kalboje gali būti vartojama apie "į velnią panašią" ar labai niūrią/magistišką moterį.

Trumpai: Tai mitologinis personažas – velnio pagrobtą arba su juo susijusią moterį vaizduojantis terminas liaudies kūryboje.

• Pavardės: Pakamorė

Įrašas
Paaiškinimas	"Pakamorė" – tai lietuvių liaudies dainų (dainų) ar pasakų personažas, dažniausiai jauna mergina ar moteris, kurią pagrobia arba įkalbina velnias/velnias, kad ji taptų jo žmona arba gyventų pragare. Kartais vadinama ir "velnio žmona". Simbolizuoja gundymą, pamėklą ar perėjimą į "tamsiąją pusę". Pavyzdžiai: 1. Dainoje – "Pakamorė sėdi po rąstu, raudoja, raudoja, kaip kumelėlė" (vaizduojama kaip nelaiminga, verkiančioji velnio nelaisvėje). 2. Pasakoje – mergina, kuri išėjusi vakare ir patekusi į velnio spastus, tampa "pakamore" (praranda laisvę ar sielą). 3. Perkeltine prasme – šnekamojoje kalboje gali būti vartojama apie "į velnią panašią" ar labai niūrią/magistišką moterį. Trumpai: Tai mitologinis personažas – velnio pagrobtą arba su juo susijusią moterį vaizduojantis terminas liaudies kūryboje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.