"Pakabinis" – daiktavardis, kilęs iš žodžio "kabinti". Reiškia:
1. Įrenginį ar dalį, skirtą kažkam užkabinti (pvz., drabužiams).
2. Perkeltine prasme: žmogų, kuris nuolat kabinėjasi prie kitų, erzina, trukdo.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
"Pirkome medinius pakabinius virtuvei."
2. Perkeltinė prasmė:
"Jis toks pakabinis – visada kiša nosį į svetimus pokalbius."
Trumpai:
Dažniausiai vartojama tiesiogine prasme (drabužinė, kabantis daiktas), bet šnekamojoje kalboje gali apibūdinti erzinantį žmogų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.