Pagrabinis – tai istorinis terminas, reiškiantis asmenį, atsakingą už kunigaikščio ar didiko pagrindinį turtą (pagrabį): pinigus, brangenybes, maisto atsargas, inventorių. Tai buvo patikėtinis, dažnai artimas kunigaikščiui, atlikęs iždininko, sandėlininko, ekonomo funkcijas.
Pagrindinės reikšmės:
1. Valdovo iždininkas – rūpinosi kasos ir brangenybių saugykla.
2. Turto prižiūrėtojas – valdė maisto, ginklų, kitų atsargų sandėlius.
3. Aukštas pareigūnas – dažnai turėjęs ir teismo, administravimo funkcijų.
Pavyzdžiai vartojime:
- "Kunigaikštis savo pagrabiniui pavedė rūpintis pilies iždu."
- "Pagrabinis saugojo rūmų brangenybes ir maitino kariuomenę."
- Istoriniuose šaltiniuose minimas kaip kunigaikščio pagrabinis arba didžiojo kunigaikščio pagrabinis.
Trumpai: Tai turto ir iždo valdytojas aukščiausio lygio valdžios aparate LDK ir kitų Europos valstybių viduramžiais ir vėlesniais laikais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.