pagelžkelė
Pagelžkelė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nedidelį, negilų dubenį ar įdubimą žemėje, kurį pavasarį ar po lietaus užpildo vanduo. Tai ne pastovi vandens telkinys, o laikina balutė ar klanas, kuris sausuoju periodu išdžiūsta.
Pagrindinės savybės:
- Nedidelis, sezoninis vandens telkinys.
- Dažnai susidaro dirbamuose laukuose, pievose, pakelėse.
- Vanduo kyla iš gruntinių vandenų ar susikaupia lietaus.
Pavyzdžiai vartojime:
1. Pavasario tirpstančio sniego vanduo sukūrė daug pagelžkelių laukuose.
2. Po smarkaus lietaus kieme iššoko kelios pagelžkelės.
3. Tą pagelžkelę vaikai vadino savo „ežerėliu“, bet vasaros viduryje ji išdžiūvo.
Sinonimai: balutė, klanas, kūdra, pelkė (nors pelkė – didesnė ir nuolatinė).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.