padrioskė|ti, padrioskėja, padrioskėjo
1. subildėti, supoškėti: Kad padrioskėjo iš šautuvo, net miškas nuskambėjo.
2. griūti, virsti (su triukšmu): Kad padrioskėjo skersai kelio medis! padrioskėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.