„Pacengočius“ yra neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis labai senus, bevertės vertės daiktus arba senienas, kurios dažniausiai užima vietą ir yra nereikalingos. Jis kilęs iš žodžio „pacenti“ (senėti, tapti senu) ir dažnai vartojamas šiek tiek juokais ar panieka.
Pavyzdžiai:
1. „Sandelyje tik tie pacengočiai sukrauti – niekam nebereikalingi baldai.“
2. „Išvalyk tuos pacengočius iš palėpės!“
3. „Mano močiutė saugo visokius pacengočius: senus laikraščius, nulūžusius puodus.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.