orenybė

Orenybė – tai savybė būti orus (išdidus, pasipūtęs, įsivaizduojantis).

Pavyzdžiai:
1. Asmenybė: Jo orenybė neleidžia pripažinti klaidų.
2. Elgesys: Orenybe atsakė į pagalbos pasiūlymą.
3. Apibūdinimas: Orenybė užgožė jo talentą – niekam nepatiko bendrauti.

Sinonimai: išdidumas, pasipūtimas, puikybė.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'orenybe' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Orenybė – tai savybė būti orus (išdidus, pasipūtęs, įsivaizduojantis). Pavyzdžiai: 1. Asmenybė: Jo orenybė neleidžia pripažinti klaidų. 2. Elgesys: Orenybe atsakė į pagalbos pasiūlymą. 3. Apibūdinimas: Orenybė užgožė jo talentą – niekam nepatiko bendrauti. Sinonimai: išdidumas, pasipūtimas, puikybė.