žvyriúoti, -iúoja, -iãvo. žvyruoti 1: Te žvyrium žvyriúota. Tada da kelių nežvyriãvo, tik smėliu taisė. Dartės kap čia žvyriãvo, tai nunešė tą kalną. Kas metai žvyriúodavau šitą vieškeliuką.
išžvyriúoti
1. išžvyruoti: Žvyrium visi keliai išžvyriúota.
2. žvyru aplipti: Oi kad išsižvyriãvo vaikas!
nužvyriúoti. nužvyruoti: Te jau nužvyriúotas kelias. Kuriam laikui nustatyta, turi ir nužvyriúoti [kelią]. Nuo mūsų lig vieškelio kelią nužvyriãvo, šviežiai nužvyriãvo.
pažvyriúoti. pažvyruoti: Kai sausa vasara, tai ir kelias būdavo ne taip išmuštas, gana būdavo truputį pažvyriúot. Kelias pažvyriúotas ir nešlapias. Miškų ūkis pasižvyriúoja sau, o mūs kelukai kam rūpės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.