Neapėmybė – tai negali būti apimta ar suvokta mintimi, ribotumo nebuvimas, kas yra be galo didelė, nesuvokiama ar neįsivaizduojama. Dažnai vartojama kalbant apie dieviškąją prigimtį, begalybę, kosmosą.
Pavyzdžiai:
1. Dievo gailestingumo neapėmybė mus stebina.
2. Visatos neapėmybė verčia jaustis mažu.
3. Jo žinių neapėmybė buvo akivaizdi visiems.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.