„Murmuluotas“ – būdvardis, kilęs iš veiksmažodžio „murmuliuoti“ (tyliai, neaiškiai kalbėti, šnabždėti). Reiškia toks, kuris murma, šnabžda, neskaniai ir neaiškiai kalbama.
Pavyzdžiai:
1. Iš gretimos patalpos girdėjosi murmuluotas pokalbis.
2. Apsimetė, kad miega, ir atsakė murmuluotu balsu.
3. Per triukšmą išgirdau tik keletą murmuluotų žodžių.
Trumpai: tai – neaiškus, šnibždomis kalbamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.