modernybė

Modernybė – tai socialinis, kultūrinis ir meninis laikotarpis (maždaug nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio), kuriam būdingas noras nutraukti ryšius su tradicija, atsisakymas nuo klasikinių formų ir siekis kurti naują, modernią tikrovę.

Pagrindiniai bruožai:
- Naujoviškumas, eksperimentavimas.
- Susitelkimas į subjektyvią patirtį (pvz., srauto sąmonė).
- Kritika įsitvirtinusių vertybių.
- Dažnas naudojimas: fragmentacija, abstrakcija, naujos technikos.

Pavyzdžiai:
1. Literatūroje – J. Joyce „Ulisas“ (srauto sąmonė), F. Kafka kūriniai.
2. Mene – P. Picasso kubizmas, abstraktusis ekspresionizmas.
3. Architektūroje – funkcionalizmas, paprastos geometrinės formos (pvz., Bauhaus).
4. Muzikoje – atonalinė muzika (A. Schönberg).

Tai buvo radikalus posūkis link inovacijų ir savimonės atspindėjimo.

• Gairės: Zoologijos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	Modernybė – tai socialinis, kultūrinis ir meninis laikotarpis (maždaug nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio), kuriam būdingas noras nutraukti ryšius su tradicija, atsisakymas nuo klasikinių formų ir siekis kurti naują, modernią tikrovę. Pagrindiniai bruožai: - Naujoviškumas, eksperimentavimas. - Susitelkimas į subjektyvią patirtį (pvz., srauto sąmonė). - Kritika įsitvirtinusių vertybių. - Dažnas naudojimas: fragmentacija, abstrakcija, naujos technikos. Pavyzdžiai: 1. Literatūroje – J. Joyce „Ulisas“ (srauto sąmonė), F. Kafka kūriniai. 2. Mene – P. Picasso kubizmas, abstraktusis ekspresionizmas. 3. Architektūroje – funkcionalizmas, paprastos geometrinės formos (pvz., Bauhaus). 4. Muzikoje – atonalinė muzika (A. Schönberg). Tai buvo radikalus posūkis link inovacijų ir savimonės atspindėjimo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.