Funkcionalizmas – tai požiūris arba teorija, kuri aiškina socialinius reiškinius per jų funkcijas (paskirtį) visumoje (pvz., visuomenėje, sistemoje).
Pagrindinė idėja: Kiekvienas elementas (įstaiga, paprotys, norma) egzistuoja, nes atlieka naudingą funkciją sistemai palaikyti.
Pagrindinės charakteristikos:
1. Visumos orientacija – elementai analizuojami kaip sistemos dalys.
2. Funkcinis reikalavimas – sistemos išlikimui reikalingos tam tikros funkcijos.
3. Stabilumas – sistemą linkusi palaikyti pusiausvyroje.
Pavyzdžiai:
- Šeima funkcionalizmo požiūriu socializuoja vaikus, teikia emocinę paramą, palaiko demografinę pusiausvyrą.
- Religija jungia visuomenę bendromis vertybėmis, teikia prasmę, mažina nerimą.
- Išsilavinimas ruošia darbuotojus, perduoda kultūrą, skatina socialinę mobilumą.
- Nusikaltimas – net ir neigiamas reiškinys, gali "pagerinti" socialinę solidarumą (bendruomenė vienijasi prieš pažeidėją) arba skatinti teisinių normų atnaujinimą.
Svarbūs atstovai: Émile Durkheim, Talcott Parsons, Robert Merton.
Trumpai: Funkcionalizmas visuomenę mato kaip gyvą organizmą, kur kiekviena dalis turi savo paskirtį sistemai išlaikyti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.