x
mirgùs, -ì.
1. kuris marguliuoja, mirguliuoja: Ot čia kokis mirgùs audeklas, mirgės ir rubaška.
2. kuris mirga, žybsi: Visus apima džiaugsmas ir uždega laimėjimo viltis, kaip tamsią naktį keleivius mirgiosios žvaigždės iš dangaus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.