Meškakūlė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis sumaištį, netvarką, chaotišką situaciją arba susipynusius daiktus.
Kilęs iš dviejų žodžių: meška (šnek. „nedorėlis, sukčius“) + kūlė („kamuolys, rišulys“).
Pavyzdžiai:
1. Kambaryje – tikra meškakūlė: knygos mėtytos, drabužiai ant grindų.
2. Susipynę laidai – gryna meškakūlė.
3. Po diskusijos susidarė meškakūlė, niekas nieko nesuprato.
Trumpai: netvarka, maišatis, rišulys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.