Menėti – veiksmažodis, reiškiantis silpnėti, nykti, prarasti jėgą ar ryškumą.
Pavyzdžiai:
- Saulė menėjo, kai debesys užgožė šviesą.
- Jo balso garsumas menėjo tolstant nuo scenos.
- Senatvėje regėjimas pradėjo menėti.
Sinonimai: silpnėti, blėsti, nykti, slūgti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.