x
blės|ti, blėsta, blėso
1. mažėti ugniai, gesti: Ugnis, žarijos baigia blėsti
2. prk. nykti, blukti: Jos grožybė ėmė blėsti Pyktis jau blėsta. blėsimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.