.
marìngas, -a.
1. nešantis mirtį, gausus mirimų: Maringas čėstas, kad yra marai. Nėra raštūse išguldyta visų atgalių tos karės, vienok gal minti, jog buvo kruvina ir maringa.
2. mirtinas, mirštamas: Nemaringa liga.
marìngai. Brolį Jogailos išvadino į vaidą, kurio [je],
maringai jį pažeidęs, liepė už kojos į medį pakarti.
3. susijęs su mirtimi: Zuikis … sėdo savie pamislyti, testamentą parašyti maringą, maringą.
4. mirtingas: Jais tėra tekę garsiuotis tik kasrelytei (nedaugiui) maringųjų žmogysčių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.