manierizmas

Manierizmas – tai meno (dažniausiai tapybos, skulptūros, architektūros) stilius, kilęs XVI a. viduryje Italijoje kaip renesanso klasikinės pusiausvyros ir harmonijos atsisakymas. Jam būdingi dirbtinumas, sudėtingos pozos, ištemptos figūros, neramios kompozicijos, teatrališkumas ir emocijų perteklius.

Pagrindiniai bruožai:
- Ištemptos, vingiuotos figūros (pvz., „figura serpentinata“)
- Sudėtingos, nenatūralios pozos
- Šaltos, dirbtinės spalvos
- Emocijų ir judesių perteklius
- Dažnas alegorijų ir mitologinių scenų naudojimas

Žymiausi pavyzdžiai:
- El Grecas – „Penkios kanoninkų palaidos“ (ištemptos figūros, intensyvios emocijos)
- Tintoretas – „Paskutinė vakarienė“ (kompozicijos dinamika, šviesos kontrastai)
- Parmidžaninas – „Madona su ilgu kaklu“ (išgalvotos proporcijos, elegantiškas manierizmas)
- Bronzinas – „Alegorija su Venera ir Kupidonu“ (erotika, sudėtinga ikonografija)
- Architektūroje – Uffizių galerija Florencijoje (G. Vazari) – pailgi kiemas, vertikalumas

Trumpai tariant, manierizmas – tai renesanso tobulumo ir ramybės atsisakymas per išraiškingą, neramų ir dažnai dirbtinį meną.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'manierizmas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė