ikonografija
Ikonografija – tai meno istorijos ir meno kritikos terminas, reiškiantis:
1. Vaizdinių simbolių, atributų ir temų sistemą tam tikroje kultūroje, mene ar religijoje.
2. Meno kūrinių turinio analizės metodą, tiriantį simbolius, siužetus ir jų raidą per laiką.
Trumpai: Ikonografija – tai vaizdinių simbolių kalba ir jos tyrimas.
Pavyzdžiai:
1. Krikščioniškoje ikonografijoje:
Nimbas (šviesos ratas) – šventumo simbolis.
Avinėlis – Kristaus auka ir nekaltumo simbolis.
Šv. Jurgis ir drakonas – gėrio pergalė prieš blogį.
2. Renesanso tapyboje:
Vanitatai (tuštumo) paveikslai: kaukolo, smėlio laikrodžio ar nuvytusių gėlių vaizdavimas kaip mirtingumo ir gyvenimo trumpumo simbolis.
3. Šiuolaikiniame mene / populiariojoje kultūroje:
Širdelė – meilės simbolis.
Skull & Crossbones (kaukolas su kaulinėmis kojomis) – pavojaus ar mirties simbolis.
Superherojų kostiumai ir emblemos (pvz., Supermano „S“ arba Batmano šikšnosparnis) – tapę universaliai atpažįstamais ikonografiniais ženklais.
Išvada: Ikonografija padeda suprasti, ką reiškia vaizdai, ne tik tai, kaip jie atrodo. Tai raktas į kultūrinį ir istorinį meno prasmės sluoksnį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.