maharadža

Maharadža (iš sanskrito – „didysis karalius“) – aukščiausio rango valdovo titulas Indijos istorijoje, dažniausiai vartotas prieš kolonijinį laikotarpį ir britų valdymą.

Pagrindinės reikšmės:
1. Sovereninis valdovas – valdė dideles teritorijas (pvz., Maharadžos iš Radžputanos, Gudžarato).
2. Britų laikotarpis – išlaikė formalų titulą, bet dažnai veikė kaip pavaldūs britų administracijai.
3. Simbolinis statusas – turėjo didelę ceremoninę, religinę ir kultūrinę įtaką.

Pavyzdžiai:
- Maharadža Padmanabha Dasa – Travancores karalystės (dabar Keralos dalis) valdovas.
- Maharadža Ranjit Singhas – Sikų imperijos valdovas (Šiaurės Vakarų Indija).
- Maharadža Hari Singhas – paskutinis Džamu ir Kašmyro valdovas (prijungė regioną prie Indijos 1947 m.).

Šiuolaikinis vartojimas: Titulas nebenaudojamas oficialiai nuo 1971 m. (Indijos konstitucijos pataisos), bet išlikęs kaip istorinis ir kultūrinis terminas.

• Tarptautiniai žodžiai: Maharadža

Įrašas
Paaiškinimas	Maharadža (iš sanskrito – „didysis karalius“) – aukščiausio rango valdovo titulas Indijos istorijoje, dažniausiai vartotas prieš kolonijinį laikotarpį ir britų valdymą. Pagrindinės reikšmės: 1. Sovereninis valdovas – valdė dideles teritorijas (pvz., Maharadžos iš Radžputanos, Gudžarato). 2. Britų laikotarpis – išlaikė formalų titulą, bet dažnai veikė kaip pavaldūs britų administracijai. 3. Simbolinis statusas – turėjo didelę ceremoninę, religinę ir kultūrinę įtaką. Pavyzdžiai: - Maharadža Padmanabha Dasa – Travancores karalystės (dabar Keralos dalis) valdovas. - Maharadža Ranjit Singhas – Sikų imperijos valdovas (Šiaurės Vakarų Indija). - Maharadža Hari Singhas – paskutinis Džamu ir Kašmyro valdovas (prijungė regioną prie Indijos 1947 m.). Šiuolaikinis vartojimas: Titulas nebenaudojamas oficialiai nuo 1971 m. (Indijos konstitucijos pataisos), bet išlikęs kaip istorinis ir kultūrinis terminas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.