Maharadža

Maharadža (iš sanskrito: महाराज – „didysis karalius“) – tai istorinis valdovo titulas Pietų Azijoje (daugiausia Indijoje), reiškęs aukščiausio rango karalių arba regioninį valdovą, valdžiusį dideles teritorijas. Titulas buvo naudojamas iki kolonijinio laikotarpio, o vėliau išlaikytas kaip simbolinis arba kilmingųjų titulas.

Trumpai:
Maharadža – aukščiausio rango valdovas Indijos subkontinente, lyginamas su imperatoriumi ar „karalių karaliumi“.

Pavyzdžiai:
1. Maharadža Ranitas Singhas – žymus Sikimo maharadža, valdęs XIX a.
2. Maharadža Padmanabha Dasa – Travancores (dab. Keralos dalis) valdovas, žinomas kaip švietėjas ir reformatorius.
3. Maharadža Hari Singhas – paskutinis Džamu ir Kašmyro valdovas, valdęs iki Indijos nepriklausomybės.

Pastaba:
Šiuolaikiniu kontekstu titulas dažniausiai vartojamas istoriniame ar ceremoniniame prasme, nes oficiali valdovų sistema Indijoje panaikinta 1971 m.

• Terminai: maharadža

Įrašas
Paaiškinimas	Maharadža (iš sanskrito: महाराज – „didysis karalius“) – tai istorinis valdovo titulas Pietų Azijoje (daugiausia Indijoje), reiškęs aukščiausio rango karalių arba regioninį valdovą, valdžiusį dideles teritorijas. Titulas buvo naudojamas iki kolonijinio laikotarpio, o vėliau išlaikytas kaip simbolinis arba kilmingųjų titulas. Trumpai: Maharadža – aukščiausio rango valdovas Indijos subkontinente, lyginamas su imperatoriumi ar „karalių karaliumi“. Pavyzdžiai: 1. Maharadža Ranitas Singhas – žymus Sikimo maharadža, valdęs XIX a. 2. Maharadža Padmanabha Dasa – Travancores (dab. Keralos dalis) valdovas, žinomas kaip švietėjas ir reformatorius. 3. Maharadža Hari Singhas – paskutinis Džamu ir Kašmyro valdovas, valdęs iki Indijos nepriklausomybės. Pastaba: Šiuolaikiniu kontekstu titulas dažniausiai vartojamas istoriniame ar ceremoniniame prasme, nes oficiali valdovų sistema Indijoje panaikinta 1971 m.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.