„Lutukas“ – šnekamojoje kalboje vartojamas žeminamasis arba švelniai juokaujantis terminas, reiškiantis silpną, liesą, nepastovią fizinę būseną arba nepakankamai išsivysčiusį žmogų, dažniausiai vaiką ar paauglį. Gali būti siejamas su mįsle, pernelyg lieknu, trapiu individu.
Pavyzdžiai:
1. „Per ligą tapo tikras lutukas – kaulas odos.“
2. „Nepamiršk valgyti, nes išaugsi kaip lutukas!“
3. „Jis buvo lutukas, o dabar – sportininkas.“
Pastaba:
Terminas dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, kartais su švelniu noru pajuokti ar parodyti rūpestį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.