Lupikė – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis:
1. Pinigus (dažniausiai grynuosius).
Pvz.: „Turiu šiek tiek lupikių kišenėje.“
2. Paprastas, nebrangus daiktas (ypač maistas ar gėrimas).
Pvz.: „Nusipirkom lupikių ir pasidarėm sumuštinių.“
Kilimas: greičiausiai iš rusų kalbos žargono „лупёж“ (apgavystė, išviliojami pinigai) arba „лупить“ (plėšti, mušti). Lietuvių kalboje įsitvirtino kaip šnekamasis, neoficialus variantas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.