lupatojimas

Lupatojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis įkyrų, nuobodų ir dažnai bereikalingą kalbėjimą, plepėjimą, "pjaustymą" (dažniausiai apie niekus). Kilęs iš žodžio lupyti (kartoti, griežti).

Pagrindinė reikšmė:
Ilgas, varginantis pokalbis, kurio esmė menka, o kalbėtojas pernelyg išsiplečia.

Pavyzdžiai:
1. Bendrame pokalbyje:
"Nustok lupatojimą, jau valandą kalbi apie tai, ką valgė pietums."
2. Apibūdinant kalbą:
"Jo pasakojimas – vienas nuobodus lupatojimas."
3. Veiksmas:
"Visą vakarą jis tik lupatojo apie politiką."

Sinonimai: plepėjimas, paistymas, tuščias kalbėjimas, tralalėjimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Lupatojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis įkyrų, nuobodų ir dažnai bereikalingą kalbėjimą, plepėjimą, "pjaustymą" (dažniausiai apie niekus). Kilęs iš žodžio lupyti (kartoti, griežti). Pagrindinė reikšmė: Ilgas, varginantis pokalbis, kurio esmė menka, o kalbėtojas pernelyg išsiplečia. Pavyzdžiai: 1. Bendrame pokalbyje: "Nustok lupatojimą, jau valandą kalbi apie tai, ką valgė pietums." 2. Apibūdinant kalbą: "Jo pasakojimas – vienas nuobodus lupatojimas." 3. Veiksmas: "Visą vakarą jis tik lupatojo apie politiką." Sinonimai: plepėjimas, paistymas, tuščias kalbėjimas, tralalėjimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.