Lopickis – tai žargoninis žodis, reiškiantis nedidelį, nepatogų, prastai įrengtą ar apleistą būstą, dažniausiai butą ar kambarį. Kilęs iš rusų kalbos žodžio „лопата“ (kastuvas), galimai susijęs su mintimi, kad toks būstas „kastuvo dydžio“ arba labai mažas.
Pavyzdžiai:
- Nusipirkau seną lopickį centre, bet jį reikės visiškai remontuoti.
- Gyvenau tokiam lopicky tris mėnesius – ten net virtuvės nebuvo.
- Tai ne butas, o lopickis: vienas kambarys ir tualetas koridoriuje.
Sinonimai: urvas, skylė, lūšna, užkampis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.